You are here

Kokių LMI gebėjimų jums reikia?

Praktinė patirtis, reikalinga karjeros specialistams, dirbantiems su darbo rinkos informacija, susijusi su LMI ieškojimu, jos kokybės vertinimu, integravimu į orientavimo veiklą ir indėliu gerinant LMI priemones, skirtas orientavimui visą gyvenimą. 

Specialistas turėtų turėti šias žinias, kad galėtų atlikti tokias užduotis: 

  • Jis turi būti susipažinęs su koncepcija, kas yra orientavimas visą gyvenimą
  • Jis turi būti susipažinęs su skirtingomis darbo aplinkomis: viešuoju sektoriumi, privačiuoju sektoriumi, verslumu.
  • Ieškoti ir rasti LMI
  • Patvirtinti LMI šaltinius: kokie šaltiniai yra patikimi ir geros kokybės 
  • Sukurti vieno langelio sistemą, svarbiausių LMI šaltinių, reikalingų kasdieniame darbe, portfelį
  • Parinkti tinkamą darbo rinkos informaciją skirtingoms klientų grupėms
  • Suprasti ir aiškinti LMI
  • Nurodyti asmenims geros kokybės šaltinius ir priemones
  • Mokyti asmenis naudoti LMI savarankiškiau
  • Patarti klientams remiantis LMI (parinkti LMI ir veiksmingai ją naudoti savo klientams)
  • IRT gebėjimai: skaitmeninis raštingumas ir nauji komunikacijos įpročiai, suprasti, kaip naudotojai integruoja naująsias technologijas į savo gyvenimus ir kaip atitinkamai priderinti LMI platinimą
  • Dirbti taikant naujus komunikacijos būdus, dirbti su naujomis technologijomis

Kaip galite įgyti šių gebėjimų? Yra keletas skirtingų būdų, galinčių padėti jums neatsilikti nuo naujovių, pavyzdžiui:

  • Bazinės įžvalgos apie LMI, skirtos orientavimui, pateiktos šiame priemonių rinkinyje, taip pat jame pateiktos nuorodos į mokymo medžiagą
  • Galite domėtismokymais, seminarais darbo rinkos klausimais. Juos galima organizuoti pagal sektorius, federacijas, personalo atrankos įmones, VUT ir pan. Galite dalyvauti papildomuose mokymuose savo įmonėje arba už jos ribų. Profesiniuose tinkluose, skirtuose karjeros specialistams, siūloma papildomos veiklos. Įdomu dalytis patirtimi tarp karjeros specialistų savo organizacijoje ir už jos ribų.
  • Ankstesnė patirtis dirbant įdarbinimo konsultantu ar kitokį darbą gali būti labai naudinga
  • Tinklaveika: įsitraukiant į vietinių darbdavių ir darbuotojų tinklus – dar vienas geras būdas regioninės darbo rinkos pulsui pajusti ir išplėsti karjeros specialisto darbo rinkos informacijos tinklui. Įsitraukite į vietines įdarbinimo partnerystės veiklas, dirbkite su sektorių federacijomis, bendradarbiaukite su viešosiomis ir privačiomis įdarbinimo agentūromis, papildomo mokymo įstaigomis, dalykitės patirtimi su kitais specialistais, lankykitės įmonėse ir pan. 
  • Dar viena priemonė, padedanti lavinti gebėjimus, yra savęs vertinimas. Stenkitės sužinoti, kas yra veiksminga jūsų konsultavimo praktikoje integruojant darbo rinkos informaciją. Kas neveiksminga? Kodėl? Ši įžvalga gali pagerinti LMI naudojimą orientavimui visą gyvenimą.
  • Jeigu jūsų organizacijoje LMI praktinės patirties lygis yra nepakankamas, informuokite vadovus, kaip svarbu investuoti į gebėjimus ir kompetencijas, susijusius su darbo rinkos informacijos naudojimu ir integravimu. 
 
INICIATYVOS KARJEROS SPECIALISTAMS, ĮSKAITANT LMI PARAMĄ
 
ORIENTAVIMO VISĄ GYVENIMĄ INICIATYVOS AKTYVIAI DALYVAUJANT VIETOS SUINTERESUOTOSIOMS ŠALIMS

Darbo rinkos informacija turėtų būti nurodoma kaip svarbiausias gebėjimas karjeros specialistų profesiniuose profiliuose ir darbo aprašymuose. „Cedefop“ sukurtas profesinis profilis pateiktas dokumente, kuris nurodytas čia. Darbo rinkos informacija taip pat yra svarbiausias elementas Europos orientavimo visą gyvenimą gairėse. 

Koks yra orientavimo visą gyvenimą, IRT ir LMI teorinis pagrindas?

Praktikų požiūris į orientavimą visą gyvenimą atspindi teorinį požiūrį. Vertinga daugiau sužinoti apie šių požiūrių kilmę ir apsvarstyti savo vietą šioje srityje. Be to, nauji tyrimai gali pateikti naujų įžvalgų. Jeigu domitės, galite stebėti įvairių šios srities ekspertų darbą skaitydami publikacijas, lankydamiesi konferencijose, skaitydami tinklaraščius...

Toliau pateikta keletas įdomių akademinės bendruomenės ekspertų įžvalgų.

IRT tipologijaorientavimo visą gyvenimą šaltiniai

Esamus Europos IRT šaltinius karjeros informacijos ir orientavimo srityje klasifikavo M. Offeris pagal DOTS modelį, kurį sukūrė Law ir Watts (1977).

Offer, M., 1997, Kompiuterinėmis technologijomis paremto orientavimo naudojimo ir interneto naudojimo Europoje apžvalga, Nacionalinis ugdymo orientavimo centras, Dublinas.

OECD, Watts, A.G, 2001. Informacinių ir ryšių technologijų vaidmuo integruotoje karjeros informacijoje ir orientavimo sistemoje

 
IRT TIPOLOGIJA – ORIENTAVIMO VISĄ GYVENIMĄ ŠALTINIAI

Sprendimų mokymasis

Su sprendimų mokymusi susiję ištekliai apima sutapdinimo sistemas, kurios sudaro galimybę naudotojams susieti savo asmeninius profilius su atitinkamomis mokymosi arba darbo galimybėmis. Rezultatas – galimybių, labiausiai atitinkančių profilį, sąrašas. Čia taip pat įtraukti sprendimų priėmimo ištekliai be turinio, sukurti padėti naudotojams ištirti galimybes sisteminiu būdu, lyginant konkrečių galimybių patrauklumą su tikimybe jų pasiekti.

Informuotumas apie galimybes

Ištekliai, susiję su informuotumu apie galimybes, apima mokymosi ir (arba) darbo duomenų bazes su paieškos kriterijų meniu, kuris sudaro naudotojams galimybę rasti savo poreikius atitinkančius duomenis. Šios duomenų bazės gali apimti: lavinimo ir (arba) institucijas bei kursus, profesijas, darbdavius arba laisvas darbo vietas; savanoriško darbo galimybes ir informaciją apie tai, kaip tapti savarankiškai dirbančiu asmeniu. Į kai kurias iš jų įtraukta atitinkama darbo rinkos informacija apie pasiūlą ir paklausą. Čia yra ir keletas darbo simuliacijos pavyzdžių, kurie suteikia galimybę naudotojams ištyrinėti konkrečias profesines sritis per patyrimą.

Savimonė

Ištekliai, susiję su savimone, skirti padėti naudotojams patiems save įvertinti ir sukurti tokį profilį, kuris atitiktų tinkamas mokymosi ir darbo galimybes. Ištekliai gali apimti nuo paprastų įsivertinimo klausimynų iki psichometrinių testų, juose taip pat yra atviresnių „minčių lietaus“ tipo galimybių.

Pereinamasis mokymasis

Galiausiai ištekliai, susiję su pereinamuoju mokymusi, padeda naudotojams įgyvendinti jų sprendimus. Jie gali apimti pagalbą kuriant veiksmų planus, rengiant gyvenimo aprašymą, pildant paraiškos formas ir rengiantis atrankos pokalbiams; jie taip pat gali apimti pagalbą užtikrinant finansavimą, reikalingą mokymosi galimybėms, arba tampant savarankiškai dirbančiu asmeniu.

Vieno langelio sistema

Pagal neseniai atliktą „Manipal City & guilds“ studiją, kurioje aptariamas tvirtesnės ir naudojamos LMI sistemos Indijoje kūrimo procesas, visa informacija ir (arba) duomenys, suplaukiantys iš skirtingų šaltinių, turėtų būti integruoti į bendrą informacinę sistemą. Ši bendra informacinė sistema turėtų būti pasiekiama iš vienos sąsajos, kuri būtų lengvai prieinama ir pritaikyta naudotojui (pvz., interneto portalas). 

 
Pavyzdys, kai į bendrą informacinę sistemą surenkami plataus spektro duomenų šaltiniai

http://www.lmiforall.org.uk/

„Manipal city & guilds“ (2013). Kuriant veiksmingesnę darbo rinkos informacinę sistemą Indijoje. ILO DWT Pietų Azijai ir šalies biuras Indijai.

Bendro vystymo (bendros karjeros) link

Socialiniai tinklai orientavimui visą gyvenimą gali būti naudojami kelioms paskirtims ir daugeliui funkcijų, kurios daro poveikį teikiamai paslaugai, kaip teigia Kettunen et al. (2015). Šioje studijoje nustatytos 4 skirtingos socialinių tinklų funkcijos profesinio orientavimo srityje. Pirma, socialiniai tinklai profesinio orientavimo srityje gali būti naudojami tiesiog informacijai suteikti. Antra funkcija, ir tai jau vienas žingsnis toliau, socialiniai tinklai gali būti vertinami kaip terpė asmeninei komunikacijai. Trečia, socialiniai tinklai gali būti vertinami kaip interaktyvi darbo erdvė. Galiausiai socialiniai tinklai gali tapti erdve bendram karjeros vystymui, kurioje skirtingi bendruomenės nariai draugėn sutelkia praktinę patirtį ir prasmingas bendras konstrukcijas karjeros klausimais.

Kettunen, J. Sampson, J., Vuorinen, R. (2015). Career practitioners’ conceptions of competency for social media in career services. University of Jyväskylä

Skaitmeninė atskirtis

Kitas svarbus aspektas, kuris dažnai aptariamas su IRT susijusioje literatūroje apie orientavimą visą gyvenimą bendrai ir socialiniuose tinkluose bei orientavimą konkrečiai, yra skaitmeninė atskirtis (žr. Bimrose et. al (2010), Sampson et. al. (2015)). Pirmo laipsnio skaitmeninė atskirtis susijusi su faktu, kad esama atskirties tarp skirtingų populiacijos grupių, sprendžiant pagal jų prieigą prie kompiuterių ir interneto. Nuolatinė informacinių ir ryšių technologijų sklaida parodė naujus skirtumus, šį kartą jie susiję su IRT naudojimo būdu. Daugelis autorių pavadino tai „antro laipsnio skaitmenine atskirtimi“. Ši koncepcija numato laipsnišką nelygybės pokytį nuo IRT prieinamumo iki IRT naudojimo.

Bimrose, J., Barnes, S. (2010). Darbo rinkos informacija (LMI), informacinės ir ryšių technologijos (IRT) ir informacija, konsultavimas ir orientavimas (IKO): Kelias tolyn? Wath-upon-Dearne: JK užimtumo ir gebėjimų komisija.

Bimrose, J., Barnes, S.-A., ir Atwell, G. (2010). Ryšių asmeniniams konsultantams reikalingų gebėjimų, siekiant išvystyti interneto priemonėmis grįstą orientavimą, tyrimas. Skaitymas: CfBT pasitikėjimas ugdymu.

Kettunen, J. Sampson, J., Vuorinen, R. (2015). Socialiniuose tinkluose reikalingų karjeros specialistų kompetencijų samprata teikiant karjeros paslaugas. Juveskiulės universitetas

Socialiniai tinklai informacijos sklaidos veikloje

Informacijos sklaida darbo rinkoje gali būti vertinama kaip visų rūšių veikla, kuria nustatomi netradiciniais „klientai“, pvz., neaktyvus, neregistruotas jaunimas, migrantai, neįgalūs asmenys ir pan., ir jiems teikiama parama. Galima naudoti daug informacijos sklaidos būdų. Hall, et.al. (2015) nustatė septynis skirtingus informacijos sklaidos būdus, kurie priklauso nuo intervencijų intensyvumo.

Socialinė tinklaveika gali būti prieinama ir veiksminga priemonė konkrečioms paslaugoms, pvz., profesiniam orientavimui, reklamuoti ir pabrėžti. Informacijos sklaidos darbuotojai dažnai praneša naudojantys socialinius tinklus kaip vieną svarbiausių komunikacijos su neregistruotu jaunimu kanalą ir tai tampa „nuolatiniu“ jų gyvenimo ypatumu (Hall et. Al, 2015). Be to, socialiniai tinklai gali būti naudojamirenginiams organizuoti, jie turi ir keletą su veikla susijusių pranašumų. Socialinius tinklus galima greitai atnaujinti ir jų turinį bei kalbą pritaikyti konkrečiai tikslinei grupei. Dėl šio metodo išlaidų efektyvumo pasiekti galima daug žmonių. Nepaisant šių privalumų, specialistai turi atsižvelgti į tai, kad ne visi žmonės turi pakankamų 
IT raštingumo gebėjimų, kad galėtų naudotis šiomis paslaugomis.

Hall, AM., Metcalfe, H., Irving, P. (2015) VUT praktika NEET jaunimo informavimo ir įgalinimo srityje. Europos Komisija, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas, Briuselis.​

Collapsible section
Collapsed by default